Fotografija – tai subjektas, mano manymu suprantamas labai skirtingai. Todėl norėjau pasidalinti savo priežastimis ir įspūdžiais, kurie mane stumia fotografuoti. Prisipažinsiu – rašyti blogą yra sunku. Dar sunkiau parašius įrašą jo neištrinti, nes ‘kas skaitys tokias banalybes?/tai neverta dėmesio’… Nors sutikdavau žmonių, kurie tikindavo, jog rašau įdomiai. Vieną dieną galiausiai supratau, jog ši kvailystė niekaip nesusijusi su mano fotografijos kokybe, su mano protu, originalumu ar kitomis savybėmis. Tai tik visiškai elementarus savęs nevertinimas. Nesugebėjimas mylėti savęs ir galvojimas, kad esi nevertas. Apgailėtina…

Ne ne, neturiu galvoje, kad aš apgailėtina – jau šiektiek išmokau mylėti save. Man tiesiog labai norisi apgailėti tuos metus, kai aš sakiau sau, kad esu neverta. O dar labiau verkti norisi, kai sutinku žmogų, kuris lygiai taip pat mano apie save. Nes aš jame matau savo klaidas, skausmus ir švaistomus metus.

Kai moteris ar mergina man sako, jog nenori fotografuotis, nes nėra fotogeniška, aš matau save, dar ne taip senai sakančią lygiai tą patį. O balsas viduje sakė – aš nesu graži, aš nesu elegantiška, aš nesu moteriška, o tai reiškia, kad jeigu kiti žmonės pamatys mane nuotraukose tokią, kokia aš nesu (graži, elegantiška ir t.t.), jie žinos, jie mane teis, jie išjuoks. Žinai ką? AŠ esu visi šitie dalykai ir dar daugiau. Tu taip pat.

Kiekvienoje savo fotografijoje aš matau ne kompoziciją, ne spalvas, ne apšvietimą. Aš matau moterį, su kuria aš praleidau nuostabią dieną, iš jos išmokau begalę įdomių dalykėlių. Aš matau tos moters akis ir iš jų atsispindi visas jos pasaulis. Ir aš žinau, kad visam jos pasauliui, visiems jos mylimiems žmonėms tos nuotraukos tampa neįkainojamos. Širdis suvirpa, kai įteikus nuotraukas vyras tyliai, bet išdižiai ištaria – “Čia mano žmona”, kai dukra žvelgia į mamos portretą ir didžiuojasi, kad užaugusi atrodys panaši į ją… Ir kai moteris nesijaučia verta fotografuotis, ji nuskriaudžia ne tik save, bet ir visus, kuriuos myli.

Šiais argumentais aš šventai tikiu. Jie mane stumia dirbti ir gyventi. O įrašo viršuje matote nuostabią, bet žinoma, sakančią, kad yra nefotogeniška trijų nerealių vaikų mamą Tatjaną. Džiaugiuosi jos grožiu ir dėkoju už nuostabią patirtį dirbant kartu…